mindheart.eu
ruta@kavaliauskiene.lt

Mąstymo klaidos

Mąstymo klaidos

Kaip geriau pasijausti? – Realistiškiau mąstyti. Šiuolaikinės KET išradėjas Aaron T. Beckas sudarė 12-os dažniausiai daromų mąstymo klaidų sąrašą.

  1. Susipažinkite su šiomis mąstymo klaidomis;
  2. Kaip mokslininkas iš šono pastebėkite save ir kokias klaidas esate linkęs daryti dažniausiai;
  3. Atitinkamai pakoreguokite mąstymą ir jūsų nuotaika pasikeis.

KOGNITYVINIŲ IŠKRAIPYMŲ ATPAŽINIMAS
Dažniausios mąstymo klaidos (pagal Aaron T. Beck):

1. Mąstymas „Viskas arba nieko“ (dar vadinamas mąstymas „juoda-balta“, poliarizuotas arba dichotominis mąstymas). Situaciją suvokiate pasitelkus tik dvi kategorijas, užuot žvelgus į ją kontinuume:
Pvz.: „Jeigu nepatiriu absoliučios sėkmės, esu nevykėlis“.
2. Katastrofų laukimas (dar vadinamas ateities spėjimu). Numatote, kad ateitis bus neigiama, ir nesvarstote kitų, labiau tikėtinų variantų. Pvz.: „Aš būsiu toks prislėgtas, kad nieko negalėsiu daryti“.
3. Teigiamų dalykų nuvertinimas. Nepagrįstai tvirtinate sau, kad teigiami išgyvenimai, geri darbai arba savybės nieko nereiškia. Pvz.: „Aš gerai susidorojau su šiuo projektu, bet tai nereiškia, kad esu kompetentingas. Man tiesiog pasisekė“.
4. Emocinis mąstymas. Manote, kad kažkas turi būti tiesa tik todėl, kad „jaučiate“ (iš tiesų tiesiog tikite tuo) taip stipriai, kad ignoruojate arba nuvertinate faktus, rodančius, jog yra kitaip. Pvz.: „Žinau, kad daugybę dalykų darbe darau gerai, bet vis tiek jaučiuosi nevykėlis“.
5. Etikečių klijavimas. „Priklijuojate“ sau ar kitiems nekintamą ir apibendrinančią etiketę, neatsižvelgiant į tai, kad turimi faktai leistų padaryti ne tokią blogą išvadą. Pvz. „Esu nevykėleis. Ji niekam tikus“.
6. Padidinimas/sumažinimas. Vertindamas save, kitą žmogų ar situaciją, nepagrįstai padidinate neigiamus dalykus ir/arba sumažinate teigiamus. Pvz. „Kai gaunu vidutinį įvertinimą, tai įrodo, koks esu netikęs. Kai gaunu aukštus įvertinimus, tai dar nereiškia, kad esu protingas“.
7. Proto filtras (dar vadinamas selektyviu abstrahavimu). Užuot mačius bendrą vaizdą, susitelkiate į vieną neigiamą smulkmeną. Pvz. „Kadangi vertinant mano darbą vienas balas buvo žemas [nors buvo ir aukštų], vadinasi, dirbu blogai“.
8. Minčių skaitymas. Jūs manote, kad žinote, ką kiti galvoja, neatsižvelgdamas į kitas, labiau tikėtinas galimybes. Pvz.: „Jis galvoja, kad aš nieko neišmanau apie šį projektą“.
9. Perdėtas apibendrinimas. Darote apibendrinamą neigiamą išvadą, kuri gerokai išeina už esamosios situacijos ribų. Pvz.: „[Kadangi susirinkime jaučiausi nejaukiai], vadinasi, neturiu reikiamų savybių, kurios padeda susidraugauti”.
10. Suasmeninimas. Manote, kad neigiamas kitų žmonių elgesys susijęs su jumis, ir neapsvarstote kitų, labiau tikėtinų jų elgesio priežasčių.
Pvz.: „Meistras buvo šiurkštus, nes aš kažką ne taip padariau”.
11. „Turėjimas“ ir „privalėjimas“ (vadinamieji imperatyvai). Jūs labai konkrečiai ir nelanksčiai įsivaizduojate, kaip kiti žmonės ar jūs turėtumėte elgtis, ir pervertinate tai, kaip yra blogai, kai šie lūkesčiai nepatenkinami. Pvz. „Baisu, kad padariau klaidą. Visuomet viską turėčiau atlikti kiek įmanoma geriau“.
12. Matymas „pro tunelį“. Matote tik neigiamus situacijos aspektus.
Pvz.: „Mano sūnaus mokytojas nieko nesugeba padaryti gerai. Jis nuolat kritikuoja, yra nejautrus ir nesistengia gerai išmokyti“.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *